Mūsų istorija

Seniausio Kauno restorano istorija

Restoranas „Medžiotojų užeiga“ po kelerius metus trukusios pastato restauracijos įkurtas 1965 metais.  Tai yra pats seniausias Kaune veikiantis restoranas.

Žvelgiant į „Medžiotojų užeigos“ vietą, galime drąsiai sakyti, kad ne tik restoranas, bet ir pats pastatas yra išskirtinis, matęs nuo grafų Zabielų iki karalių priėmimų. Čia net belgų karalius Albertas II su karaliene Paola lankėsi!

Rotušės aikštės 10-ojo namo istorija

Senamiesčio tyrinėtojų užrašuose šis pastatas vadinamas Zabielų namais, nes vieni žinomiausių jo savininkų XVII–XVIII amžiuje buvo turtingi Kauno miestiečiai Zabielos. Šį statinį valdė ne mažiau kaip penkios šios giminės kartos. Zabielų namas iki mūsų laikų ne kartą keitė išvaizdą, atlaikė net kelias – Gotikos, Renesanso, Klasicizmo – epochų bei mūsų laikų rekonstrukcijas.

Menkai tepakitęs Zabielų rūmų pastatas išliko maždaug nuo 1796 iki 1961 metų.

Daug ką galėtų papasakoti šio architektūros paminklo sienos ir į Rotušę žvelgiantys langai. Yra tekę girdėti, kad anksčiau fasadą puošusiame balkone pirmosios nepriklausomybės metais kartais grieždavęs pučiamųjų orkestras (1917 m. nuotrauka viršuje).

XIX a. pradžioje Zabielų šeimos turtas perėjo gydytojui Juozapui Kovalskiui, kuris čia gyveno apie 20 metų.

Bet Kovalskis nebuvo toks žymus, kaip jo kaimynas. Gretimame Jėzuitų gimnazijos pastate 1819–1823 m. gyveno ir mokytoju dirbo lenkų poetas Adomas Mickevičius. Tuo metu jis buvo įpratęs lankytis gydytojo J. Kovalskio namuose ir gana artimai draugavo su jo žmona Karolina, tiesiog buvo ją įsimylėjęs. Ji apsaugojo Adomą nuo pražūties sunkiausiomis valandomis, įkvėpė gyvenimui, kūrybai.

Matyt, tai nebuvo didelė paslaptis visam Kaunui, nes šis namas iki šiol išsaugojo A. Mickevičiaus „meilės lizdo“ reputaciją. Kovalskiai čia neužsibuvo – 1832 m. šeima pardavė namus Fišeriams, kurie juos valdė daugiau nei šimtmetį, nuomodami butus kauniečiams. Name buvo kone pusšimtis kambarių, viename iš jų gyveno  Antanas Baranauskas.

XIX amžiaus pabaigoje šiame name gyveno lietuvių literatūros klasikas Antanas Baranauskas. Tokį pastatą matė ir 1884 metais tokiame apsigyveno Antanas Baranauskas. Čia jis parleido 13 metų. Būtent šiame Rotušės aikštės name, kuriame yra įsikūręs „Medžiotojų užeigos“ restoranas, A. Baranauskas sudarė pirmuosius lietuviškus matematikos terminus. Čia gimė tokie šiandien įprasti, bet iki tol negirdėti lietuviški žodžiai: „dalyba“, „erdvė“, „smailus kampas“, „status kampas“, „daugiakampis“,„trikampis“, „lankas“.

1961–1964 metais pastatas restauruotas pagal architektės Dalijos Zareckienės projektą. Tada bene pirmą kartą atgimė renesansinis gyvenamojo namo fasadas. 1965 metais pagal architekto Vytauto Parčiausko projektą pirmame aukšte įrengta „Medžiotojų užeiga”, o antrame palikti butai. 1968 metais ten buvo įkurtos menės, kurias puošė dailininkų Vytauto Valiaus, Sigutės Valiuvienės, Vinco Kisarausko, Leonardo Tuleikio ir Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbai. Nuo 1963 metų šis pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.

Taip kadaise atrodė „Medžiotojų užeigos“ interjeras:

LandArt‘o kiemelis

2020 metų vasaros pabaigoje lankytojams duris atvėrė restorano vidinis kiemelis. Vienintelis toks Kaune – su savo istorija ir žymaus floristo Marijaus Gvildžio kurtais žemės meno kūriniais. Restorano „Medžiotojų užeiga“ kiemelis tapo vieta, kurioje žmonės atsisega kostiumų sagas ir lengviau atsikvepia.

Kūrybingai išnaudota autentiška, kelis šimtus metų skaičiuojanti erdvė tapo savotiška meno galerija po atviru dangumi, o į kiemą, kuriame iki tol sukdavosi tik restorano personalas, gaivaus gėrimo ar sultingo žvėrienos kepsnio kviečiami užsukti miestiečiai ir Kauno svečiai.

Kokie istorijos vingiai veda į Raudondvario pilį?

Turtingiems Kauno miestiečiams Zabieloms priklausė ne tik Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, esantis pastatas, pažymėtas 10-uoju numeriu, bet ir Raudondvario dvaras. XVIII amžiaus antrojoje pusėje Raudondvario dvaras perėjo Zabielų giminės atstovo, paskutiniojo Lietuvos didžiojo etmono, vyriausiojo kariuomenės vado Juzefo Zabielos, nuosavybėn. 1819 metais iš Juzefo Zabielos sūnaus dvarą perpirko grafas Mykolas Tiškevičius. Perduodama iš kartos į kartą, Tiškevičių giminė dvarą valdė 100 metų. Tai buvo Raudondvario dvaro aukso amžius. Garsėjęs turtais ir prabanga, dvaras tapo ir aukštosios kultūros bei meno centru, turėjo įspūdingą paveikslų galeriją, biblioteką ir rūmų orkestrą. Apie šį dvarą keliautojas F. Novakovskis 1857 metais pasakojo: „Kas tik važiuoja pro Kauną, nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai.“ Dvaras stūkso šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, apie 9 km nuo Kauno važiuojant Jurbarko kryptimi.

Šiomis dienomis Raudondvario pilies salėse vyksta santuokų ceremonijos, koncertai, kiti kultūriniai ir pramoginiai renginiai. Pilies rūsyje, kur iki šiol laikomi įvairūs pilėnų buityje naudoti daiktai, rengiamos vakarienės ir pobūviai. Tiems, kurie nori bent vakarui tapti Raudondvario pilies šeimininkais, restorano „Medžiotojų užeiga” personalas padeda pasiruošti priimti svečius.

Kviečiame apsilankyti Grafo Tiškevičiaus rezidencijoje Raudondvaryje ir paragauti puikių rankų darbo žvėrienos koldūnų su džiovintais baravykais, miško grybais, troškintais kopūstais, bulvėmis bei varške ir džiovintais abrikosais!!!